kiaulė
See also: kiaule and kiaulę
Lithuanian
Pronunciation
- IPA(key): [ˈkʲɛʊ̯ˑlʲeː]
Noun
kiaũlė f (plural kiaũlės) stress pattern 2
Declension
declension of kiaulė
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | kiaũlė | kiaũlės |
genitive (kilmininkas) | kiaũlės | kiaũlių |
dative (naudininkas) | kiaũlei | kiaũlėms |
accusative (galininkas) | kiaũlę | kiaulès |
instrumental (įnagininkas) | kiaulè | kiaũlėmis |
locative (vietininkas) | kiaũlėje | kiaũlėse |
vocative (šauksmininkas) | kiaũle | kiaũlės |
Hyponyms
- meitėlis
Derived terms
nouns derived from kiaulė
- kiauliatvartis m
- kiaulidė f
- kiauliena f
- kiaulpienė f
adjectives derived from kiaulė
- kiaulinis
See also
- šernas
References
- “varyti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.