ginti

See also: ģintī and ģinti

Aromanian

Noun

ginti f

  1. Alternative form of gintã

Lithuanian

Etymology 1

From Proto-Balto-Slavic, from Proto-Indo-European *gʷʰen-.[1] Cognate with Latvian dzīt[1], Old Prussian guntwei[1], Polish gnać (“to rush”)[1][2], Ancient Greek θείνω (theínō, “to kill”)[1] and Sanskrit हन्ति (hánti, “to slay”)[1]. See also ganýti (“to graze”).

Pronunciation
(giñti)(file)

Verb

giñti (third-person present tense gẽna, third-person past tense gìnė) [3]

  1. (transitive) to drive (especially animals)
  2. to chase
Conjugation
conjugation of ginti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 genu geni gena gename,
genam		 genate,
genat		 gena
past
(būtasis kartinis
laikas)		 giniau ginei ginė ginėme,
ginėm		 ginėte,
ginėt		 ginė
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 gindavau gindavai gindavo gindavome,
gindavom		 gindavote,
gindavot		 gindavo
future
(būsimasis laikas)		 ginsiu ginsi gins ginsime,
ginsim		 ginsite,
ginsit		 gins
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 ginčiau gintum gintų gintumėme,
gintumėm,
gintume		 gintumėte,
gintumėt		 gintų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — gink,
ginki		 tegena ginkime,
ginkim		 ginkite,
ginkit		 tegena
Participles of ginti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present genąs, genantis genamas
past ginęs gintas
past frequentative gindavęs —
future ginsiąs, ginsiantis ginsimas
participle of necessity — gintinas
Adverbial
special (pusdalyvis) gindamas
half-participle
(padalyviai)		 present genant
past ginus
past frequentative gindavus
future ginsiant
manner of action (būdinys) ginte, gintinai
Synonyms
  • (to drive): varyti
  • (to chase): vyti
Derived terms
  • (verbal noun) ginimas m
Verbs

(prefixed forms)

  • išginti
  • nuginti
  • parginti
  • suginti
  • užginti
  • gynėti
  • gainioti
    • (reflexive) gainiotis

Participle

gintì m (past passive)

  1. masculine plural nominative form of giñtas.

Pronunciation
(gìnti)(file)

Verb

gìnti (third-person present tense gìna, third-person past tense gýnė) [4]

  1. (transitive) to defend[5]
  2. to prohibit
Conjugation
conjugation of ginti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 ginu gini gina giname,
ginam		 ginate,
ginat		 gina
past
(būtasis kartinis
laikas)		 gyniau gynei gynė gynėme,
gynėm		 gynėte,
gynėt		 gynė
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 gindavau gindavai gindavo gindavome,
gindavom		 gindavote,
gindavot		 gindavo
future
(būsimasis laikas)		 ginsiu ginsi gins ginsime,
ginsim		 ginsite,
ginsit		 gins
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 ginčiau gintum gintų gintumėme,
gintumėm,
gintume		 gintumėte,
gintumėt		 gintų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — gink,
ginki		 tegina ginkime,
ginkim		 ginkite,
ginkit		 tegina
Participles of ginti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present ginąs, ginantis ginamas
past gynęs gintas
past frequentative gindavęs —
future ginsiąs, ginsiantis ginsimas
participle of necessity — gintinas
Adverbial
special (pusdalyvis) gindamas
half-participle
(padalyviai)		 present ginant
past gynus
past frequentative gindavus
future ginsiant
manner of action (būdinys) ginte, gintinai
Synonyms
  • (to defend): saugoti, sergėti
  • (to prohibit): drausti
Derived terms
Verbs

(prefixed forms)

  • apginti
  • atginti
    • atsiginti
  • užginti
  • gynioti
Nouns
  • (verbal noun) gynimas m
  • gynėjas m / gynėja f
  • gynyba f
  • gynikas m
  • ginklas m
  • (Noun) gyna f

Participle

gintì m (past passive)

  1. masculine plural nominative form of gìntas.

References
  1. Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 197
  2. Brückner, Aleksander (1927), “gnać”, in Słownik etymologiczny języka polskiego [Etymological Dictionary of the Polish Language] (in Polish), Warsaw: Wiedza Powszechna, published 1985, page 146
  3. “giñti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  4. “gìnti” in Balčikonis, op. cit.
  5. “ginti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.