išbučiavęs

Lithuanian

Pronunciation
  • IPA(key): [ɪʃbʊˈtʲʃʲæːʋʲæːs]

Participle

išbučiãvęs

  1. past active dalyvis participle of išbučiuoti.

Declension
    non-pronominal forms of išbučiavęs
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative išbučiavęs išbučiavę išbučiavusi išbučiavusios
genitive išbučiavusio išbučiavusių išbučiavusios išbučiavusių
dative išbučiavusiam išbučiavusiems išbučiavusiai išbučiavusioms
accusative išbučiavusį išbučiavusius išbučiavusią išbučiavusias
instrumental išbučiavusiu išbučiavusiais išbučiavusia išbučiavusiomis
locative išbučiavusiame išbučiavusiuose išbučiavusioje išbučiavusiose
vocative išbučiavęs išbučiavę išbučiavusi išbučiavusios
    pronominal forms of išbučiavęs
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative išbučiavusysis išbučiavusieji išbučiavusioji išbučiavusiosios
genitive išbučiavusiojo išbučiavusiųjų išbučiavusiosios išbučiavusiųjų
dative išbučiavusiajam išbučiavusiesiems išbučiavusiajai išbučiavusiosioms
accusative išbučiavusįjį išbučiavusiuosius išbučiavusiąją išbučiavusiąsias
instrumental išbučiavusiuoju išbučiavusiaisiais išbučiavusiąja išbučiavusiosiomis
locative išbučiavusiajame išbučiavusiuosiuose išbučiavusiojoje išbučiavusiosiose
vocative išbučiavusysis išbučiavusieji išbučiavusioji išbučiavusiosios
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.